Žemaitijos Nacionalinis parkas

Dabartinį Žemaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo prieš 10-12 tūkstančių metų praslinkęs ledynas. Visa Parko teritorija įeina į Žemaičių aukštumų šiaurės vakarų dalį. 

Joje išskiriami:
a) Platelių kalvotasis ruožas (aukščiausia kalva 188 m),
b) Barstyčių kalvagūbris (aukščiausia kalva 189 m, vyrauja 149-154 m), 
c) Plokštinės kalvotasis ruožas (aukščiausia kalva 190 m, daubos 159 m),
d) Platelių duburys ( ją sudaro Platelių ežerynas). 

Žemiausia Parko vieta sausumoje yra apie 2 km į pietvakarius nuo Ilgio ežero - 106 m virš jūros lygio, žemiausia vandenyje - 47 m gelmė Platelių ežere.

Parko teritorijoje vyrauja retai kalvotas ir tankiai kalvotas reljefas bei kalvotos lygumos. Kalvų šlaitų aukštis siekia nuo 3.1 m iki 19.2 m., vidutinis šlaito aukštis - 6.3 m. Vyrauja lėkštoki ir apylėkščiai šlaitai (polinkio kampas nuo 1 iki 3 °). Kiek mažiau yra apystačių ir statokų šlaitų ( polinkio kampas nuo 7 iki 11°). Mažiausiai stačių šlaitų (polinkio kampas daugiau kaip 15°). Vyrauja velėniniaijauriniai, pelkiniai, velėjiniai-jauriniaiglėjiški dirvožemiai. Lietuvos teritorijoje per metus vidutiniškai iškrenta apie 748 mm kritulių. Parko metinė kritulių norma apie 1000 mm. Lietuvoje išgaruoja apie 78 procentai kritulių, Parko teritorijoje apie 56 procentus. Kita kritulių dalis sausumos paviršiumi ar per gruntą patenka į upes.

Daugiau